2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Grikių keksiukai be gliuteno

Grikių keksiukai be gliuteno
Smagūs, nekalti, minkšti keksiukai su grikių prieskoniu. Visiškai tinkami vaikams!

Reikės (10-12 keksiukų):
4 kiaušinių
4-5 v.š. cukraus
100 g grikių miltų
200 g grietinės, kefyro arba jogurto
100 g sviesto, lydyto
žiusnelio druskos
1-2 a.š. kepimo miltelių

Gaminame grikių keksiukus
Kiaušinių trynius ir baltymus galima plakti atskirai, bet man patinka greitesni receptų variantai :).

Išlydome sviestą, leidžiame kiek pravėsti.
Labai gerai išplakame kiaušinius su cukrumi. Po truputį pilame sviestą, dedame grietinę (kefyra ar jogurtą), įberiame druskos, išmaišome. Kepimo miltelius sumaišome su miltais ir supilame į skystąją masę. Tešla turėtų gautis tokia dar drimbanti, tad svarbu nenutirštinti (miltų tikslesnis kiekis priklauso  nuo to. ar naudojote grietinę, kefyrą ar jogurtą ir kokio tirštumo). Tešlą išpilstome į paruoštas keksiukų formeles (jei naudojate silikonines - nieko ruošti nereikia) ir kepame iki 180 C įkaitintoje orkaitėje 20-25 min.

Kepimo temperatūra: 180 C.
Kepimo laikas: 20-25 min.

Grikių keksiukai be gliuteno
Suvalgom, kol švieži! :)
Skanaus!


Iš knygos Kepiniai be glitimo

2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Bolivinės balandos rudasis pyragas

Bolivinės balandos rudasis pyragas
Sveikos mitybos bumas sveikuolius skatina kurti, gaminti kitokius, sveikesnius, maistingesnius desertus. Nes juk gyventi visiškai be desertų daugeliui būtų sunku ir liūdna! :) O šiandien mano virtuvėje buvo patvirtina tiesa, kad bolivinės balandos sėklos taip pat gali būti puikus pyrago pagrindas.

Be glitimo.

Reikės:
4 kiaušinių
1/2 stiklinės (100 g) cukraus arba skysto medaus
1/3 stiklinės aliejaus
1/3 stiklinės kefyro/jogurto/pasukų
~1,5 stiklinės virtos bolivinės balandos (kynvos)
žiupsnelio druskos
1/2 a.š. kepimo sodos
~7 v.š. kakavos miltelių
saujos džiov. spanguolių (nebūtina, bet tinka)

Pirmiausia išsiverdam, jei neturim likučių, bolivinę balandą. Atidedam pravėsti.
Dubenyje išplakam kiaušinius su cukrumi/medumi, pilame aliejų, kefyrą, sudedam virtas kruopas, atskirai sumaišytą kakavą su druska ir soda, jei naudojam, suberiam ir spanguoles. Išmaišom.
Viskas, tešlą pilam į kepimo skardą (patogiausia į silikoninę) ir šaunam kepti apie 40 min 180 C.

Kepimo temperatūra: 180 C.
Kepimo laikas: ~40 min.

Bolivinės balandos rudasis pyragas
Skanaus!

Recepto idėja iš čia.

2017 m. lapkričio 17 d., penktadienis

Iššūkiai - ne tik mada, bet ir nauda. Gal pabandom? :) VANDUO


Pastaruoju metu gana madingi pasidarė įvairūs IŠŠŪKIAI - kai sau iškeliamas kažkoks tikslas tam tikram laikotarpiui. Labai patiko šio žodžio paaiškinimas lietuvių kalbos žodyne "iššūkis - kvietimas kautis, rungtis". Šiuo atveju kalbame tokį kvietimą savo organizmui :). Žodis mada dažnai skamba banaliai, tačiau ne visos mados yra ydingos. Ir tuoj pat sukonkretinusi paaiškinsiu, kodėl taip manau.
Kartais pradėti maitintis sveikai atrodo per sunku, pritrūksta ryžto, laiko, gal net kartais ir motyvacijos ("o ar tikrai ta sveika mityba man bus naudinga, kam kankintis?")? Galbūt būtent dėl tokių kliūčių, kurias sau susikuriam, išpopuliarėjo įvairūs iššūkiai, kai tik tam tikrą laikotarpį, dažniausiai kelias savaites, atsisakoma kažkokio neigiamo savo įpročio arba kaip tik – bandoma priprasti prie naujo teigiamo įpročio. Kai nusistatai ne tik laikotarpio pradžią (kuri turi būti ne “rytoj”, o “šiandienJ), bet ir pabaigą, viskas atrodo daug paprasčiau.  Dažnai tampa netgi  įdomu save išbandyti, gal net pagauna savotiškas azartas. 
Bet visgi tokių iššūkių svarbiausias tikslas, mano manymu, - kad tas iššūkis taptų įpročiu, gyvenimo būdo dalimi. Manau, kad iššūkiai (ne per daug kardinalūs) ir yra vienas paprasčiausių būdų keisti savo įpročius. Praėjus nustatytam iššūkio laikotarpiui reikėtų pasistengti pajausti, paklausti savęs: ar tas pokytis turėjo įtakos mano savijautai, nuotaikai, gal net savivertei? Jei aplankė daugiau teigiamų jausmų – gal tada tikrai verta tuos įpročius įtraukti į savo gyvenimo rutiną? 
Vieniems lengviau įpročius keisti kardinaliai: “jeigu jau nebevalgyti saldumynų, tai į burną jokių, jokiais pavidalais; jeigu jau mesti rūkyti, tai nuo rytojaus - nė vienos cigaretės per dieną”. Kitiems parankiau įpročius keisti palaipsniui, nes tokius žmones kardinalus pokytis gali tiesiog išgąsdinti, pasirodyti per sunkiai įgyvendinamas, gal net per didelis stresas organizmui, kas, savo ruožtu, lengvai suvilios grįžti prie senų savo įpročių. Čia jau reiktų pajausti, kokiu būdu imtis pokyčių tau asmeniškai būtų efektyviau.

O gyventi nusistatant sau įvairius iššūkius, iš tiesų yra įdomu. Visų pirma, tai kažkas naujo tavo gyvenime (“šalin, rutina!), o antra – ir kažkas naudingo. Kiek tai bus efektyvu, labai priklausys nuo to:
  • kokia bus tavo motyvacija imtis to pokyčio (dar geriau, jeigu tai darai su draugu ar didesne kompanija): kodėl tai darai, ar žinai, kuo tai naudinga, ar turi pritarimą iš aplinkos ir pan.
  •  ir kaip tau seksis gyventi be to įpročio (pvz., ar turėsi jį kuo pakeisti) arba su nauju įpročiu (kaip tai įtrauksi į savo dienos ritmą, kaip suderinsi su savo šeimos, artimųjų laiku ir pan.)
Tad apie visa tai reikėtų pagalvoti iš anksto ir nepamiršti viso iššūkio metu save nuolat motyvuoti, t.y. skaityti literatūrą apie to dalyko naudą ar žalą (priklausomai, koks iššūkis), ieškoti papildomos informacijos internetiniuose šaltiniuose, galbūt žiūrėti įkvepiančius filmukus, diskutuoti su kitais žmonėmis. 
Idealiu atveju, į iššūkius galima įtraukti ir savo artimuosius, bet tai visgi atsitinka ne taip dažnai, dėl jau minėtos skirtingos asmeninės motyvacijos tai daryti arba nebedaryti, dėl skirtingo dienos ritmo ir pan. Tada tiesiog paprašom iš namiškių palaikymo :).

PIRMAS IŠŠŪKIS - PAKANKAMAS KIEKIS VANDENS PER DIENĄ

Atrodo paprasta? Bet kažkodėl tik labai maža dalis žmonių išgeria reikiamą kiekį vandens. 
Šis iššūkis, sakyčiau, labai tinka pradžiai, nes, visų pirma, jis nėra sunkiai įgyvendinamas ar reikalaujantis daug valios, visų antra, nereikia kažkokių ypatingų resursų, pinigų ir laiko, o visų trečia - niekas neabejoja suvartojamo pakankamo vandens kiekio nauda. 
Visos sveikatos organizacijos, šeimos gydytojai ir kiti mitybos specialistai nuolat kartoja, kad gerai savijautai, o ir visiems organams, odai, kraujotakai ir bendrai sveikatai neabejotinai yra svarbus pakankamas kiekis vandens (trūkstant vandens organizme lėtėja medžiagų apykaita, sunkėja fermentų veikla, imuninė sistema pilnai neatlieka savo funkcijos, tirštėja kraujas ir t.t.). Tačiau kad ir kiek apie tai būtų kalbama, tik nedaugelis per dieną išgeria tą pakankamą kiekį vandens. 
Daugiau mažiau yra sutariama, kad per parą reikėtų suvartoti apie 2 litrus skysčių, o konkrečiau – 30 ml vandens vienam kūno svorio kilogramui. Paskutiniu metu kalbama, kad visgi vandens reikia dar daugiau, bet aš manau, kad išgerti bent du litrus vandens daugeliui jau būtų didelis laimėjimas. Beje, kalbama būtent apie vandenį, kiti skysčiai, tokie, kaip sriubos, arbatos, kokteiliai, į minėtą kiekį nėra priskiriami, nes juos organizmas virškina kaip maistą. Bet vandenį galima paskaninti, citrina, apelsinu ar mėta.

Taigi 8 stiklinės (po 250 ml) vandens per dieną. Tai reiškia - gerti vandenį nuo ryto iki vakaro maždaug kas 2 val. Vienu ypu išgerti didelį kiekį vandens nėra rekomenduojama, nes tokiu būdu ne visas vanduo bus įsisavintas, o ir tikėtina, kad išplaus iš organizmo kai kuriuos mineralus. Palankesnis laikas gerti vandenį - pusvalandis iki valgio ir praėjus bent valandai po valgio. Pirmą stiklinę vandens pradėti reikėtų iš pat ryto atsikėlus ant tuščio skrandžio, nes tai pagerins virškinimą, pažadins medžiagų apykaitą ir padės pašalinti per naktį susikaupusius toksinus. Tuo tarpu vakare, jeigu nenorite naktį lakstyti į tualetą, geriau paskutinę stiklinę vandens atsigerti 1-3 val. iki miego. Nors kiti laisvai išmiega ir su išgerta stikline vandens, tada galima gerti ir 30 min. prieš miegą :).
Vanduo neturėtų būti šaltas, nes tai pareikalaus iš organizmo bereikalingos energijos tam vandeniui sušildyti iki kambario temperatūros.
Valgio metu užsigerti vieni nerekomenduoja (dėl praskiedžiamų skrandžio sulčių, kas neva apsunkina virškinimą), kiti to nedraudžia – jei maistas stringa burnoje, kodėl gi ne, vanduo palengvins rijimą J. Čia jau vertėtų žiūrėti į save, kaip jautiesi - aš, asmeniškai, valgio metu užsigerdama jaučiuosi sunkiau, todėl to nedarau.
Beje, kaip žinome, Lietuvoje geriamasis vanduo iš čiaupo yra vienas švariausių Europoje (nes geriamasis vanduo pas mus ruošiamas tik iš gilių požeminių vandenų, dėl ko jis gerai apsaugotas nuo taršos, bet, kita vertus, turi ir daugiau geležies, amonio, mangano), puikiai tinkantis gerti be jokių papildomų valymų, tad toks iššūkis nepareikalaus praktiškai jokių išlaidų. Tačiau, jeigu gyvenate mažesniam miestelyje, reiktų visgi pasidomėti tiekiamo vandens kokybe, nes visko pasitaiko. Bet Vilniuje, nors ir kokybė tikrai gera, nuolatos patruliuoja įvairių vandens filtrų pardavėjai ir siūlo vėjais pašvaistyti pinigėlius :). O šiaip, vanduo, sakoma, tuo geresnis, kuo jame daugiau kalcio, magnio ir kalio (skirtingose Lietuvos vietose šių mineralų santykis labai varijuoja).
Norėdama labiau įsigilinti į vandens temą, klausiausi ir perskaičiau įvairių specialistų nuomonių, tarp jų ir interviu su doc. dr. Juozu Jankausku, vandens ekspertu, kuris jau daug metų dirba geriamo vandens ruošimo srityje, ir jis pakomentavo keletą vandens tiekėjų apie jų vandens kokybę (kadangi padėjo jiems paruošti technologijas), tai įdomumo dėlei: "Neptūnas" yra vienas iš mažiausiai mineralų turinčių vandenų, "Žalia giria" pagal mineralų kiekį prilygsta vandeniui iš čiaupo, "Tichė" turi labai gerą mineralų santykį (kalcio, magnio, kalio), "Vaiva" mineralinis vanduo pagal mineralų santykį yra geriausias (tris kartus daugiau mineralų nei kituose vandenyse, todėl negalima gerti jo daug (užtektų 200-300 ml per dieną) ir sakoma, kad padeda, pavyzdžiui, nuo vidurių užkietėjimo).

Užsienietiškuose bloguose galima aptikti įvairių free printable lentelių išgeriamo vandens sekimui (žr. žemiau). Yra ir įvairių programėlių telefone, primenančių laiku išgerti vandenį ir suskaičiuoti išgertas stiklines (Water drink reminder, Water time pro ir kitos). Svarbu, kad vandens buteliukas, gertuvė ar stiklinė būtų visada šalia, lengvai pasiekiama. O po mėnesio tokio iššūkio laikymosi, labai tikėtina, kad natūraliai susiformuos įprotis nuolat gurkšnoti vandenį. O toks ir yra iššūkio tikslas! Tad pirmyn! J 




    Iššūkio metu arba užmotyvuoti save to iššūkio imtis, paieškokit trumpų filmukų apie vandens naudą, čia keletas:

    • Trumpai apie tai, kokią didelę dalį sudaro vanduo įvairiuose organizmuose

    • Šis filmukas paskatins gerti vandenį ne iš buteliukų, bet iš čiaupo :) 






    • O čia muzikinis klipas nuotaikai pasikelti :). Taip pat apie tai, kaip svarbu gerti daugiau vandens!



    Sėkmės :)


    Failų šaltiniai:
    http://pepperscraps.com/30-day-water-challenge-64-oz-a-day/
    https://www.moritzfinedesigns.com/free-printable-water-tracker/

    2017 m. lapkričio 9 d., ketvirtadienis

    Burokėlių rudieji keksiukai

    Burokėlių rudieji keksiukai
    Desertai iš morkų, moliūgo, avinžirnių, avokado... Taip, taip, nesileiskite būti suklaidinami - tikrai kalbame ne apie pikantiškus kepinius, bet apie desertinius. Ir visi jie niekuo nenusileidžia tradiciniams kepiniams iš baltų miltų, o ir yra daug turtingesnio skonio.
    Šiandien dalinuosi dar viena daržove, iš kurios galima pagaminti puikius keksiukus arba pyragą - o tai yra sodrusis raudonasis burokėlis. Visi ragavę patvirtino, kad burokėlių skonio čia buvo anei kvapo :).

    Be glitimo, be cukraus

    Reikės:
    300 g burokėlių (~2 vnt.), virtų ir sutrintų
    4 kiaušinių
    100 g sviesto, lydyto
    ~150 g datulių, sutrintų
    6-7 v.š. (~70 g) avižinių miltų
    1 a.š. kepimo miltelių
    žiupsnelio druskos
    100 g juodojo šokolado (nebūtina)

    Visų pirma išsiverdame burokėlius, ką galime padaryti iš anksto. Verdam arba kepam orkaitėje 1-1,5 val, priklausomai nuo burokėlių dydžio. Atvėsintus burokėlius sutrinam trintuvu (blenderiu) ar sutarkuojam smulkia tarka.
    Išlydom sviestą, atvėsinam. Dubenyje išplakam kiaušinius, supilame sviestą, sudedam burokėlių tyrę, sutrintas datules, išmaišom. Avižinius miltus sumaišome su kepimo milteliais, druska ir beriame į kiaušinių masę. Tešla turi gautis pakankamai tiršta, "drimbanti", tad jei dar atrodo skystoka, įberkim dar šiek tiek miltų.
    Šokoladą supjaustome gabaliukais ir paskutinius suberiam į tešlą.
    Tešlą paskirstome keksiukų formelėse ir pašaunam kepti 190 C 20-25 min.

    Kepimo temperatūra: 190 C.
    Kepimo laikas: 20-25 min.

    Burokėlių rudieji keksiukai
    Beje, keksiukai gaunasi tokie vidutinio saldumo, jei labai mėgstate saldžiai, galima įdėti kokius 200 g datulių ar šaukštą kitą cukraus, jei jo nevengiate.

    Skanaus!

    2017 m. spalio 30 d., pirmadienis

    Šokoladiniai avinžirnių keksiukai

    Šokoladiniai avinžirnių keksiukai

    Arba... Braunis avinžirnių pagrindu.
    Be cukraus, be glitimo, be miltų.
    Saldžių kepinių receptai avinžirnių pagrindu jau kurį laiką sklando interneto platybėse. Ir tiesa yra ta, kad šie ankštiniai kai kuriems kepiniams tikrai gali puikiai pakeisti paprastus miltus. Tad tokie keksiukai labai tiks ne tik norintiems paskanauti sveikesnių desertų, bet ir besilaikantiems dietos be glitimo. 
    Galiu tik patikinti, kad avinžirnių skonio jūs čia tikrai nerasite :).

    12 vnt. reikės:
    1 skardinės (400 g) konservuotų arba virtų avinžirnių
    3 kiaušinių
    2-3 v.š. medaus
    1 a.š. vanilės ekstrakto
    1 a.š. kepimo miltelių
    1/3 stiklinės (~40 g)  kakavos miltelių
    3 v.š. kokosų aliejaus arba kitokio aliejaus
    10 datulių
    ~50 g juodojo šokolado, mažais gabaliukais

    Jeigu naudosime ne konservuotus avinžirnius, juos užmerkiame iš vakaro, ryte apverdame 40-50 min.
    Orkaitę įkaitiname iki 190 C.
    Nusausintus avinžirnius sutriname plaktuvu iki vientisos masės. Su datulėmis padarome tą patį.
    Į prikaistuvį dedame kokosų aliejų, medų ir ant silpnos ugnies trumpai palydome (jei jie kieti).
    Dubenyje išplakame kiaušinius, pilame vanilės ekstrakto, toliau plakant po truputį supilame kiek pravėsusį kokosų aliejų su medumi. Beriame kakavą, sumaišytą su kepimo milteliais. Sudedame trintas datules ir avinžirnius, viską gerai išmaišome. Galiausiai įmaišome ir gabaliukais pjaustytą šokoladą.
    Tešlą paskirstome į keksiukų formeles. Kepame orkaitėje 20-25 min. Ar iškepė, tikriname dantų krapštuku - jis turi išlysti daugmaž sausas, bet skoniui labai svarbu ir jų neperkepti.

    Kepimo temperatūra: 190 C.
    Kepimo laikas: 20-25 min.

    Šokoladiniai avinžirnių keksiukai


    Receptas iš žurnalo "Žmonės"

    2017 m. spalio 12 d., ketvirtadienis

    Bananų duona

    Bananų duona
    Jeigu jūsų namuose juoduoja bananai, tai idealus būdas juos sunaudoti.
    Pagaliau radau turbūt skaniausią receptą bananų duonos, na tokios tikrai bananinės. Nieko įmantraus, tiesiog dar daugiau bananų ir ne per daug miltų. Tikrai seilė nuvarvės. Pyragas gausis toks drėgnesnis, bet su bananais kitaip būti ir negali, nes jie apsunkina tešlą. Jeigu tokius mėgstate - pirmyn! Pagaminsite per 10 min. 
    Beje, jeigu pyragą valgys ir vaikai, galite drąsiai cukraus į tešlą nedėti - tikrai saldumo pakaks nuo bananų. Ir dar, jei norite sveikesnės variacijos, bent trečdalį miltų kiekio dėkite ne baltų kvietinių, o mėgstamų pilno grūdo miltų, skoniui tai nepamaišys.

    Pyragui reikės:
    125 g sviesto, lydyto
    2 kiaušinių
    50-100 g cukraus (galima ir visai nedėti)
    Bananų duona iškepė
    4-5 prinokusių bananų
    200 g miltų
    1 a.š. kepimo miltelių
    žiupsnis cinamono

    Orkaitę įkaitiname iki 190 C.
    Sviestą ištirpiname ir ataušiname. Dubenyje išplakame kiaušinius su cukrumi, supilame sviestą ir sudedame sutrintus bananus (aš juos paprastai sutrinu gniauždama rankose - labai greita), išmaišome. Kitame dubenyje miltus sumaišome su kepimo milteliais ir cinamonu. Miltų mišinį išsijojame į kiaušinių masę ir viską išmaišome tik kol miltai gražiai pradings skystoje masėje. Tešlą pilame į kepimo popieriumi padengtą pailgą kekso formą ir kepame 40-50 min. Nereikėtų perkepti, nes pyragas neturi būti sausas.

    Kepimo temperatūra: 190 C.
    Kepimo laikas: 40-50 min.

    Bananų duona


    Recepto idėja čia.

    2017 m. spalio 5 d., ketvirtadienis

    Jautienos burgeriai

    Jautienos burgeriai
    Maltinių skoniui dažniausiai akcentuojama malta mėsa - kad ji būtų šviežia ir kokybiška. Visi kiti ingredientai suteiks tik papildomą prieskonį. Taigi jeigu tik yra galimybė, geriausia mėsą susimalti patiems namuose.
    Labiausiai maltiniams tinka mentė (mentės mėsa ne per kieta, o riebalų ir raumenų santykis puikiai tinkantis faršui). Mėsą paplotėliams pasiruošti naudinga kiek iš anksto, kad ši pastovėtų bent pusvalandį šaldytuve (šaldom paruoštą mėsą arba jau paruoštus paplotėlius) - taip skoniai geriau susigulės, paplotėliai bus tvirtesni, o dirbant su šaltu faršu jame geriau pasiskirsto riebalai. Bet jei nėra laiko, tai galima apsieiti ir be šio etapo.
    Pagaminto faršo gniužulą galima kelioliką kartų patrankyti sviedžiant iš rankų į dubenį - kepami maltiniai bus tvirtesni. Tai dar aktualiau, jeigu gaminant maltinius nenaudojame kiaušinio, kuris iš esmės nėra būtinas.
    Beje, druskos kiekį pabandykime apskaičiuoti pagal taisyklę: vienas nubrauktas valgomasis šaukštas vienam kilogramui mėsos.
    Įdomu paminėti vieną klaidą, kurią dažnai darome kepant kotletus - nereikėtų jų mentele spausti prie keptuvės idant jie gražiau skrustų. Taip išspausime iš mėsos sultis, tad maltiniai išsausės. Prispausti galima nebent iškart įdėjus į keptuvę, kol faršas dar visiškai žalias.

    7-8 maltiniams reikės:
    ~300 g maltos jautienos
    1 svogūno, smulkiai supjaustyto
    1 kiaušinio
    2 v.š. avižinių miltų arba džiuvėsėlių
    1 a.š. pomidorų padažo
    1 a.š. garstyčių
    1 a.š. Vorčesterio padažo
    druskos, pipirų
    baziliko, čiobrelio

    Į maltą jautieną sudedame smulkiai supjaustytą svogūną, įmušam kiaušinį, beriam avižinius miltus (galima tiesiog susimalti avižinius dribsnius) arba džiuvėsėlius, įdedam pomidorų padažo, garstyčių, Vorčesterio padažo, pabarstom druskos, pipirų, kitų mėgstamų prieskonių. Viską išmaišome, tik nepermaišome -  kitaip mėsa pasidarys kieta.
    Formuojam paplotėlius kiek didesnius nei bandeles, nes kepdami jie šiek tiek susitrauks. Formuojant rankomis per daug nepriplojam, o viduryje pirštu galim įspausti skylutę - taip maltiniai kepdami iškils tolygiau.
    Maltinius kepame gerai įkaitintoje keptuvėje po kelias minutes iš abiejų pusių, kol lengvai paruduos.

    Kol maltiniai kepa, pašildome mėsainių bandeles - įkaitintoje keptuvėje išlydome šauktą sviesto. Jam išsilydžius sudedame bandeles prapjauta puse į apačią. Po kelių minučių dėliojame mėsainio ingredientus.

    Mėsainio sluoksniai: bandelės apatinė pusė --> pomidoras/marinuotas agurkėlis --> salotos ar kitos lapinės daržovės lapas --> padažas --> mėsos maltinis (galima dar padažo uždėti, ant maltinio arba viršutinės bandelės) --> galiausiai užvožiam antra bandelės puse.

    Padažą pasigaminame iš ~200 ml jogurto, smulkiai supjaustytų marinuotų agurkėlių, krapų, laiškinių svogūnų, druskos.

    Skanaus!!
    Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...