2017 m. gruodžio 1 d., penktadienis

Kalafiorų keksiukai su dešrelėmis

Kalafiorų keksiukai su dešrelėmis
Jeigu yra tokia puiki, nenusileidžianti tradiciniam picos pagrindui kalafiorų pica, nekalbant apie jos didesnį maistingumą, tai kodėl negalėtų būti ir kalafiorų keksiukų? Su ta mintimi ir gimė skanių, minkštų, su vos jaučiamu kalafiorų poskoniu pikantiškų keksiukų receptas.

12-14 keksiukų reikės:
1 svogūno, pakepinto
1 ar 1/2 paprikos, pakepintos (nebūtina)
~300 g kalafioro, tarkuoto
2 kiaušinių
druskos, pipirų
1 stiklinės kefyro
150 g sūrio
~3 dešrelių (galima keisti k.r. kumpiu ar virta/kepta vištiena)
6-7 v.š. miltų (paprastus miltus keiskim į speltos ar kukurūzų miltus)
1/2 a.š. kepimo sodos

Keptuvėje pakepiname smulkiai supjaustytą svogūną. Jei naudojame papriką, supjaustome kalafiorą (gausis smulkūs gabaliukai) ir, paprikoms suminkštėjus, sumetame į keptuvę - jiems apkepti nebūtina, bet būtų geriau, kad išgaruotų dalis juose esančio vandens. Todėl nustatome minimalią ugnį ir pagariname kokias penkias minutes.
gabaliukais ir po poros minučių sudedame pakepinti ir ją. Burokine tarka sutarkuojame
Per tą laiką dubenyje išplakame kiaušinius, įberiame druskos, pipirų, supilame kefyrą, įtarkuojame sūrį, sudedame plonomis riekelėmis ar gabaliukais pjaustytas dešreles, išmaišome. Galiausiai dedame su miltus, sumaišytus su soda. Tešla turėtų gautis tokia daugiau mažiau drimbanti, bet ne per tiršta, kad iškepę keksiukai nebūtų sausi.
Tešlą paskirstome į keksiukų ar kitokias formeles ir šauname į iki 190 C įkaitintą orkaitę maždaug 20 min.

Kepimo temperatūra: 190 C.
Kepimo laikas: ~20 min.

Kalafiorų keksiukai su dešrelėmis

Skanaujame vienus ar su mėgstamu padažu.

Vokiškas blynas arba Blynas orkaitėje

Blynas, keptas orkaitėje

Anglų kalba vadinamas German pancake arba Dutch baby pancake. Nors į "baby" jis savo dydžiu gerokai neatitinka :).
Šie blynai, o tiksliau blynas man labai patinka ne tik dėl jo ypatingo skonio, bet ir dėl to, kad pagaminus tešlą nereikia dar tiek pat laiko ar ilgiau stovėti prie keptuvės. O vaikamas neabejotinai patiks šios tešlos metamorfozės kepimo metu iš tešlos į blyną :).

3-4 porcijoms reikės:
4 kiaušinių
2-3 v.š. cukraus
žiupsnelio druskos
1 stiklinės pieno 
1 a.š. vanilės ekstrakto
1 stiklinės miltų
2-3 v.š. sviesto
Vokiškas blynas iškepė

Orkaitę įkaitiname iki 220 C. Į kepimo indą sudedame sviestą ir kišam į orkaitę, kol šis išsilydys.

Dubenyje labai gerai išlakame kiaušinius su cukrumi ir druska. Pilame pieną, vanilės ekstrakto ir galiausiai suberiame miltus, gerai išplakame. Neišsigąskite, kad tešla gaunasi skysta - karštoje temperatūroje su ja atsitiks neįtikėtini dalykai :). Tešlą pilame į ištirpusius sviestu pasidengusią kepimo formą ir šauname į orkaitę kepti 15-20 min, kol sutvirtės blyno paviršius, o kraštai parusvės.
Iškeptą atsargiai supjaustom į kelias dalis ir dedam tiesiai į lėkštę.

Kepimo temperatūra: 220 C.
Kepimo laikas: 15-20 min.

Vokiškas blynas

Neretai į tokių blynų tešlą yra dedama dar daugiau kiaušinių - stiklinei pieno ir miltų 6 vienetai kiaušinių. Tad jeigu jų šaldytuve turite nemažai ir negailite, tai tikrai pagal šį receptą drąsiai galite įmušti visus šešis :).
Blynų tešlą galima paskaninti cinamonu, o iškeptą blyną paskaninti cukraus pudra, sirupu, šviežia obuoliene su cinamonu ar šviežiomis uogomis (uogomis galima įdaryti ir patį blyną - į kepimo indą su sviestu sumesti puodelį ar pusantro uogų ir jas užpilti tešla). Jei jau lepintis, tai lepintis :). 


Recepto idėja

2017 m. lapkričio 23 d., ketvirtadienis

Kalafiorų pica iš 3 ingredientų

Pica su kalafiorų padu
Internete jau kurį laiką sklando įdomiai skambančios, sveikuoliškos kalafiorų picos receptas. Mes šeimoje nesam šios daržovės dideli mėgėjai, bet man vis knietėjo išbandyti šią taip giriamą picą. Ir rezultatas net viršijo lūkesčius - kalafioro skonio praktiškai nesijaučia, o minkštas, pakankamai tvirtas padas leidžia skanauti picos be sąžinės graužaties dėl kalorijų kiekio ar beverčių miltų.
Greita, sveika ir skanu :).

Be gliuteno.

Picai reikės: 
2 stiklinių tarkuoto kalafioro (~pusę kalafioro)
1 stiklinės parmezano ar kito kieto sūrio
1 kiaušinio

Pakaitiname tarkuotą kalafiorą
Pirmiausia burokine tarka sutarkuojame kalafiorą - gausis smulkūs gabaliukai. Jų virti nereikia, bet šiek tiek pakaitiname keptuvėje be riebalų ant vidutinės ugnies, kad išgaruotų kalafioruose esanti drėgmė. Vis pamaišome, kalafiorai parusti neturėtų. Tai užtruks kokias penkias minutes. Išjungiame ugnį ir porai minučių paliekame pravėsti.
Dubenyje išplakame kiaušinį, sudedame burokine tarka tarkuotą sūrį, išmaišome. Supilame kalafiorus

Įkaitiname orkaitę iki 210 C.
Kepimo skardoje patiesiame kepimo popierių ir ant jo suberiame tešlą. Iš kamuoliuko, spaudydami tešlą delnais, po truputį ją plečiame į šonus, kol gausime vidutinės picos dydžio apvalų paplotį, maždaug 1 cm storio. Išlyginame paviršių ir šauname į orkaitę 20 min.

Suformuojame picos pagrindą
Ištraukiame picą, padengiame ją padažu, sudedame mėgstamus ingredientus ir dar kartą šauname kepti ~10 min, kiek primažintoje 200 C temperatūroje.

Kepimo temperatūra: 210 C (padas) + 200 C (su ingredientais)
Kepimo laikas: 20 min (padas) + 10 min (su ingredientais)

Kalafiorų pica
Picos pagrindui galima naudoti ir minkštesnį sūrį, bet kietesnis suteiks picai daugiau tvirtumo ir aromato. 


Recepto idėja iš čia.

2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Grikių keksiukai be gliuteno

Grikių keksiukai be gliuteno
Smagūs, nekalti, minkšti keksiukai su grikių prieskoniu. Visiškai tinkami vaikams!

Reikės (10-12 keksiukų):
4 kiaušinių
4-5 v.š. cukraus
100 g grikių miltų
200 g grietinės, kefyro arba jogurto
100 g sviesto, lydyto
žiusnelio druskos
1-2 a.š. kepimo miltelių

Gaminame grikių keksiukus
Kiaušinių trynius ir baltymus galima plakti atskirai, bet man patinka greitesni receptų variantai :).

Išlydome sviestą, leidžiame kiek pravėsti.
Labai gerai išplakame kiaušinius su cukrumi. Po truputį pilame sviestą, dedame grietinę (kefyra ar jogurtą), įberiame druskos, išmaišome. Kepimo miltelius sumaišome su miltais ir supilame į skystąją masę. Tešla turėtų gautis tokia dar drimbanti, tad svarbu nenutirštinti (miltų tikslesnis kiekis priklauso  nuo to. ar naudojote grietinę, kefyrą ar jogurtą ir kokio tirštumo). Tešlą išpilstome į paruoštas keksiukų formeles (jei naudojate silikonines - nieko ruošti nereikia) ir kepame iki 180 C įkaitintoje orkaitėje 20-25 min.

Kepimo temperatūra: 180 C.
Kepimo laikas: 20-25 min.

Grikių keksiukai be gliuteno
Suvalgom, kol švieži! :)
Skanaus!


Iš knygos Kepiniai be glitimo

2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Bolivinės balandos rudasis pyragas

Bolivinės balandos rudasis pyragas
Sveikos mitybos bumas sveikuolius skatina kurti, gaminti kitokius, sveikesnius, maistingesnius desertus. Nes juk gyventi visiškai be desertų daugeliui būtų sunku ir liūdna! :) O šiandien mano virtuvėje buvo patvirtina tiesa, kad bolivinės balandos sėklos taip pat gali būti puikus pyrago pagrindas.

Be glitimo.

Reikės:
4 kiaušinių
1/2 stiklinės (100 g) cukraus arba skysto medaus
1/3 stiklinės aliejaus
1/3 stiklinės kefyro/jogurto/pasukų
~1,5 stiklinės virtos bolivinės balandos (kynvos)
žiupsnelio druskos
1/2 a.š. kepimo sodos
~7 v.š. kakavos miltelių
saujos džiov. spanguolių (nebūtina, bet tinka)

Pirmiausia išsiverdam, jei neturim likučių, bolivinę balandą. Atidedam pravėsti.
Dubenyje išplakam kiaušinius su cukrumi/medumi, pilame aliejų, kefyrą, sudedam virtas kruopas, atskirai sumaišytą kakavą su druska ir soda, jei naudojam, suberiam ir spanguoles. Išmaišom.
Viskas, tešlą pilam į kepimo skardą (patogiausia į silikoninę) ir šaunam kepti apie 40 min 180 C.

Kepimo temperatūra: 180 C.
Kepimo laikas: ~40 min.

Bolivinės balandos rudasis pyragas
Skanaus!

Recepto idėja iš čia.

2017 m. lapkričio 17 d., penktadienis

Iššūkiai - ne tik mada, bet ir nauda. Gal pabandom? :) VANDUO


Pastaruoju metu gana madingi pasidarė įvairūs IŠŠŪKIAI - kai sau iškeliamas kažkoks tikslas tam tikram laikotarpiui. Labai patiko šio žodžio paaiškinimas lietuvių kalbos žodyne "iššūkis - kvietimas kautis, rungtis". Šiuo atveju kalbame tokį kvietimą savo organizmui :). Žodis mada dažnai skamba banaliai, tačiau ne visos mados yra ydingos. Ir tuoj pat sukonkretinusi paaiškinsiu, kodėl taip manau.
Kartais pradėti maitintis sveikai atrodo per sunku, pritrūksta ryžto, laiko, gal net kartais ir motyvacijos ("o ar tikrai ta sveika mityba man bus naudinga, kam kankintis?")? Galbūt būtent dėl tokių kliūčių, kurias sau susikuriam, išpopuliarėjo įvairūs iššūkiai, kai tik tam tikrą laikotarpį, dažniausiai kelias savaites, atsisakoma kažkokio neigiamo savo įpročio arba kaip tik – bandoma priprasti prie naujo teigiamo įpročio. Kai nusistatai ne tik laikotarpio pradžią (kuri turi būti ne “rytoj”, o “šiandienJ), bet ir pabaigą, viskas atrodo daug paprasčiau.  Dažnai tampa netgi  įdomu save išbandyti, gal net pagauna savotiškas azartas. 
Bet visgi tokių iššūkių svarbiausias tikslas, mano manymu, - kad tas iššūkis taptų įpročiu, gyvenimo būdo dalimi. Manau, kad iššūkiai (ne per daug kardinalūs) ir yra vienas paprasčiausių būdų keisti savo įpročius. Praėjus nustatytam iššūkio laikotarpiui reikėtų pasistengti pajausti, paklausti savęs: ar tas pokytis turėjo įtakos mano savijautai, nuotaikai, gal net savivertei? Jei aplankė daugiau teigiamų jausmų – gal tada tikrai verta tuos įpročius įtraukti į savo gyvenimo rutiną? 
Vieniems lengviau įpročius keisti kardinaliai: “jeigu jau nebevalgyti saldumynų, tai į burną jokių, jokiais pavidalais; jeigu jau mesti rūkyti, tai nuo rytojaus - nė vienos cigaretės per dieną”. Kitiems parankiau įpročius keisti palaipsniui, nes tokius žmones kardinalus pokytis gali tiesiog išgąsdinti, pasirodyti per sunkiai įgyvendinamas, gal net per didelis stresas organizmui, kas, savo ruožtu, lengvai suvilios grįžti prie senų savo įpročių. Čia jau reiktų pajausti, kokiu būdu imtis pokyčių tau asmeniškai būtų efektyviau.

O gyventi nusistatant sau įvairius iššūkius, iš tiesų yra įdomu. Visų pirma, tai kažkas naujo tavo gyvenime (“šalin, rutina!), o antra – ir kažkas naudingo. Kiek tai bus efektyvu, labai priklausys nuo to:
  • kokia bus tavo motyvacija imtis to pokyčio (dar geriau, jeigu tai darai su draugu ar didesne kompanija): kodėl tai darai, ar žinai, kuo tai naudinga, ar turi pritarimą iš aplinkos ir pan.
  •  ir kaip tau seksis gyventi be to įpročio (pvz., ar turėsi jį kuo pakeisti) arba su nauju įpročiu (kaip tai įtrauksi į savo dienos ritmą, kaip suderinsi su savo šeimos, artimųjų laiku ir pan.)
Tad apie visa tai reikėtų pagalvoti iš anksto ir nepamiršti viso iššūkio metu save nuolat motyvuoti, t.y. skaityti literatūrą apie to dalyko naudą ar žalą (priklausomai, koks iššūkis), ieškoti papildomos informacijos internetiniuose šaltiniuose, galbūt žiūrėti įkvepiančius filmukus, diskutuoti su kitais žmonėmis. 
Idealiu atveju, į iššūkius galima įtraukti ir savo artimuosius, bet tai visgi atsitinka ne taip dažnai, dėl jau minėtos skirtingos asmeninės motyvacijos tai daryti arba nebedaryti, dėl skirtingo dienos ritmo ir pan. Tada tiesiog paprašom iš namiškių palaikymo :).

PIRMAS IŠŠŪKIS - PAKANKAMAS KIEKIS VANDENS PER DIENĄ

Atrodo paprasta? Bet kažkodėl tik labai maža dalis žmonių išgeria reikiamą kiekį vandens. 
Šis iššūkis, sakyčiau, labai tinka pradžiai, nes, visų pirma, jis nėra sunkiai įgyvendinamas ar reikalaujantis daug valios, visų antra, nereikia kažkokių ypatingų resursų, pinigų ir laiko, o visų trečia - niekas neabejoja suvartojamo pakankamo vandens kiekio nauda. 
Visos sveikatos organizacijos, šeimos gydytojai ir kiti mitybos specialistai nuolat kartoja, kad gerai savijautai, o ir visiems organams, odai, kraujotakai ir bendrai sveikatai neabejotinai yra svarbus pakankamas kiekis vandens (trūkstant vandens organizme lėtėja medžiagų apykaita, sunkėja fermentų veikla, imuninė sistema pilnai neatlieka savo funkcijos, tirštėja kraujas ir t.t.). Tačiau kad ir kiek apie tai būtų kalbama, tik nedaugelis per dieną išgeria tą pakankamą kiekį vandens. 
Daugiau mažiau yra sutariama, kad per parą reikėtų suvartoti apie 2 litrus skysčių, o konkrečiau – 30 ml vandens vienam kūno svorio kilogramui. Paskutiniu metu kalbama, kad visgi vandens reikia dar daugiau, bet aš manau, kad išgerti bent du litrus vandens daugeliui jau būtų didelis laimėjimas. Beje, kalbama būtent apie vandenį, kiti skysčiai, tokie, kaip sriubos, arbatos, kokteiliai, į minėtą kiekį nėra priskiriami, nes juos organizmas virškina kaip maistą. Bet vandenį galima paskaninti, citrina, apelsinu ar mėta.

Taigi 8 stiklinės (po 250 ml) vandens per dieną. Tai reiškia - gerti vandenį nuo ryto iki vakaro maždaug kas 2 val. Vienu ypu išgerti didelį kiekį vandens nėra rekomenduojama, nes tokiu būdu ne visas vanduo bus įsisavintas, o ir tikėtina, kad išplaus iš organizmo kai kuriuos mineralus. Palankesnis laikas gerti vandenį - pusvalandis iki valgio ir praėjus bent valandai po valgio. Pirmą stiklinę vandens pradėti reikėtų iš pat ryto atsikėlus ant tuščio skrandžio, nes tai pagerins virškinimą, pažadins medžiagų apykaitą ir padės pašalinti per naktį susikaupusius toksinus. Tuo tarpu vakare, jeigu nenorite naktį lakstyti į tualetą, geriau paskutinę stiklinę vandens atsigerti 1-3 val. iki miego. Nors kiti laisvai išmiega ir su išgerta stikline vandens, tada galima gerti ir 30 min. prieš miegą :).
Vanduo neturėtų būti šaltas, nes tai pareikalaus iš organizmo bereikalingos energijos tam vandeniui sušildyti iki kambario temperatūros.
Valgio metu užsigerti vieni nerekomenduoja (dėl praskiedžiamų skrandžio sulčių, kas neva apsunkina virškinimą), kiti to nedraudžia – jei maistas stringa burnoje, kodėl gi ne, vanduo palengvins rijimą J. Čia jau vertėtų žiūrėti į save, kaip jautiesi - aš, asmeniškai, valgio metu užsigerdama jaučiuosi sunkiau, todėl to nedarau.
Beje, kaip žinome, Lietuvoje geriamasis vanduo iš čiaupo yra vienas švariausių Europoje (nes geriamasis vanduo pas mus ruošiamas tik iš gilių požeminių vandenų, dėl ko jis gerai apsaugotas nuo taršos, bet, kita vertus, turi ir daugiau geležies, amonio, mangano), puikiai tinkantis gerti be jokių papildomų valymų, tad toks iššūkis nepareikalaus praktiškai jokių išlaidų. Tačiau, jeigu gyvenate mažesniam miestelyje, reiktų visgi pasidomėti tiekiamo vandens kokybe, nes visko pasitaiko. Bet Vilniuje, nors ir kokybė tikrai gera, nuolatos patruliuoja įvairių vandens filtrų pardavėjai ir siūlo vėjais pašvaistyti pinigėlius :). O šiaip, vanduo, sakoma, tuo geresnis, kuo jame daugiau kalcio, magnio ir kalio (skirtingose Lietuvos vietose šių mineralų santykis labai varijuoja).
Norėdama labiau įsigilinti į vandens temą, klausiausi ir perskaičiau įvairių specialistų nuomonių, tarp jų ir interviu su doc. dr. Juozu Jankausku, vandens ekspertu, kuris jau daug metų dirba geriamo vandens ruošimo srityje, ir jis pakomentavo keletą vandens tiekėjų apie jų vandens kokybę (kadangi padėjo jiems paruošti technologijas), tai įdomumo dėlei: "Neptūnas" yra vienas iš mažiausiai mineralų turinčių vandenų, "Žalia giria" pagal mineralų kiekį prilygsta vandeniui iš čiaupo, "Tichė" turi labai gerą mineralų santykį (kalcio, magnio, kalio), "Vaiva" mineralinis vanduo pagal mineralų santykį yra geriausias (tris kartus daugiau mineralų nei kituose vandenyse, todėl negalima gerti jo daug (užtektų 200-300 ml per dieną) ir sakoma, kad padeda, pavyzdžiui, nuo vidurių užkietėjimo).

Užsienietiškuose bloguose galima aptikti įvairių free printable lentelių išgeriamo vandens sekimui (žr. žemiau). Yra ir įvairių programėlių telefone, primenančių laiku išgerti vandenį ir suskaičiuoti išgertas stiklines (Water drink reminder, Water time pro ir kitos). Svarbu, kad vandens buteliukas, gertuvė ar stiklinė būtų visada šalia, lengvai pasiekiama. O po mėnesio tokio iššūkio laikymosi, labai tikėtina, kad natūraliai susiformuos įprotis nuolat gurkšnoti vandenį. O toks ir yra iššūkio tikslas! Tad pirmyn! J 




    Iššūkio metu arba užmotyvuoti save to iššūkio imtis, paieškokit trumpų filmukų apie vandens naudą, čia keletas:

    • Trumpai apie tai, kokią didelę dalį sudaro vanduo įvairiuose organizmuose

    • Šis filmukas paskatins gerti vandenį ne iš buteliukų, bet iš čiaupo :) 






    • O čia muzikinis klipas nuotaikai pasikelti :). Taip pat apie tai, kaip svarbu gerti daugiau vandens!



    Sėkmės :)


    Failų šaltiniai:
    http://pepperscraps.com/30-day-water-challenge-64-oz-a-day/
    https://www.moritzfinedesigns.com/free-printable-water-tracker/

    2017 m. lapkričio 9 d., ketvirtadienis

    Burokėlių rudieji keksiukai

    Burokėlių rudieji keksiukai
    Desertai iš morkų, moliūgo, avinžirnių, avokado... Taip, taip, nesileiskite būti suklaidinami - tikrai kalbame ne apie pikantiškus kepinius, bet apie desertinius. Ir visi jie niekuo nenusileidžia tradiciniams kepiniams iš baltų miltų, o ir yra daug turtingesnio skonio.
    Šiandien dalinuosi dar viena daržove, iš kurios galima pagaminti puikius keksiukus arba pyragą - o tai yra sodrusis raudonasis burokėlis. Visi ragavę patvirtino, kad burokėlių skonio čia buvo anei kvapo :).

    Be glitimo, be cukraus

    Reikės:
    300 g burokėlių (~2 vnt.), virtų ir sutrintų
    4 kiaušinių
    100 g sviesto, lydyto
    ~150 g datulių, sutrintų
    6-7 v.š. (~70 g) avižinių miltų
    1 a.š. kepimo miltelių
    žiupsnelio druskos
    100 g juodojo šokolado (nebūtina)

    Visų pirma išsiverdame burokėlius, ką galime padaryti iš anksto. Verdam arba kepam orkaitėje 1-1,5 val, priklausomai nuo burokėlių dydžio. Atvėsintus burokėlius sutrinam trintuvu (blenderiu) ar sutarkuojam smulkia tarka.
    Išlydom sviestą, atvėsinam. Dubenyje išplakam kiaušinius, supilame sviestą, sudedam burokėlių tyrę, sutrintas datules, išmaišom. Avižinius miltus sumaišome su kepimo milteliais, druska ir beriame į kiaušinių masę. Tešla turi gautis pakankamai tiršta, "drimbanti", tad jei dar atrodo skystoka, įberkim dar šiek tiek miltų.
    Šokoladą supjaustome gabaliukais ir paskutinius suberiam į tešlą.
    Tešlą paskirstome keksiukų formelėse ir pašaunam kepti 190 C 20-25 min.

    Kepimo temperatūra: 190 C.
    Kepimo laikas: 20-25 min.

    Burokėlių rudieji keksiukai
    Beje, keksiukai gaunasi tokie vidutinio saldumo, jei labai mėgstate saldžiai, galima įdėti kokius 200 g datulių ar šaukštą kitą cukraus, jei jo nevengiate.

    Skanaus!
    Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...