..su Karamele..: Iššūkiai - ne tik mada, bet ir nauda. Gal pabandom? :) VANDUO

Pastaruoju metu gana madingi pasidarė įvairūs IŠŠŪKIAI - kai sau iškeliamas kažkoks tikslas tam tikram laikotarpiui. Labai patiko šio žodžio paaiškinimas lietuvių kalbos žodyne "iššūkis - kvietimas kautis, rungtis". Šiuo atveju kalbame apie tokį kvietimą savo organizmui :). Žodis mada dažnai skamba banaliai, tačiau ne visos mados yra ydingos. Ir tuoj pat sukonkretinusi paaiškinsiu, kodėl taip manau.

Kartais pradėti maitintis sveikai atrodo per sunku, pritrūksta ryžto, laiko, gal net kartais ir motyvacijos ("o ar tikrai ta sveika mityba man bus naudinga, kam kankintis?")? Galbūt būtent dėl tokių kliūčių, kurias sau susikuriam, išpopuliarėjo įvairūs iššūkiai, kai tik tam tikrą laikotarpį, dažniausiai kelias savaites, atsisakoma kažkokio neigiamo savo įpročio arba kaip tik – bandoma priprasti prie naujo teigiamo įpročio. Kai nusistatai ne tik laikotarpio pradžią (kuri turi būti ne “rytoj”, o “šiandien” J), bet ir pabaigą, viskas atrodo daug paprasčiau. Dažnai tampa netgi įdomu save išbandyti, gal net pagauna savotiškas azartas.
Bet visgi tokių iššūkių svarbiausias tikslas, mano manymu, - kad tas iššūkis taptų įpročiu, gyvenimo būdo dalimi. Manau, kad iššūkiai (ne per daug kardinalūs) ir yra vienas paprasčiausių būdų keisti savo įpročius. Praėjus nustatytam iššūkio laikotarpiui reikėtų pasistengti pajausti, paklausti savęs: ar tas pokytis turėjo įtakos mano savijautai, nuotaikai, gal net savivertei? Jei aplankė daugiau teigiamų jausmų – gal tada tikrai verta tuos įpročius įtraukti į savo gyvenimo rutiną?
Vieniems lengviau įpročius keisti kardinaliai: “jeigu jau nebevalgyti saldumynų, tai į burną jokių, jokiais pavidalais; jeigu jau mesti rūkyti, tai nuo rytojaus - nė vienos cigaretės per dieną”. Kitiems parankiau įpročius keisti palaipsniui, nes tokius žmones kardinalus pokytis gali tiesiog išgąsdinti, pasirodyti per sunkiai įgyvendinamas, gal net per didelis stresas organizmui, kas, savo ruožtu, lengvai suvilios grįžti prie senų savo įpročių. Čia jau reiktų pajausti, kokiu būdu imtis pokyčių tau asmeniškai būtų efektyviau.

O gyventi nusistatant sau įvairius iššūkius, iš tiesų yra įdomu. Visų pirma, tai kažkas naujo tavo gyvenime (“šalin, rutina!”), o antra – ir kažkas naudingo. Kiek tai bus efektyvu, labai priklausys nuo to:

kokia bus tavo motyvacija imtis to pokyčio (dar geriau, jeigu tai darai su draugu ar didesne kompanija): kodėl tai darai, ar žinai, kuo tai naudinga, ar turi pritarimą iš aplinkos ir pan.
ir kaip tau seksis gyventi be to įpročio (pvz., ar turėsi jį kuo pakeisti) arba su nauju įpročiu (kaip tai įtrauksi į savo dienos ritmą, kaip suderinsi su savo šeimos, artimųjų laiku ir pan.)

Tad apie visa tai reikėtų pagalvoti iš anksto ir nepamiršti viso iššūkio metu save nuolat motyvuoti, t.y. skaityti literatūrą apie to dalyko naudą ar žalą (priklausomai, koks iššūkis), ieškoti papildomos informacijos internetiniuose šaltiniuose, galbūt žiūrėti įkvepiančius filmukus, diskutuoti su kitais žmonėmis.

Idealiu atveju, į iššūkius galima įtraukti ir savo artimuosius, bet tai visgi atsitinka ne taip dažnai, dėl jau minėtos skirtingos asmeninės motyvacijos tai daryti arba nebedaryti, dėl skirtingo dienos ritmo ir pan. Tada tiesiog paprašom iš namiškių palaikymo :).

PIRMAS IŠŠŪKIS - PAKANKAMAS KIEKIS VANDENS PER DIENĄ

Atrodo paprasta? Bet kažkodėl tik labai maža dalis žmonių išgeria reikiamą kiekį vandens.

Šis iššūkis, sakyčiau, labai tinka pradžiai, nes, visų pirma, jis nėra sunkiai įgyvendinamas ar reikalaujantis daug valios, visų antra, nereikia kažkokių ypatingų resursų, pinigų ir laiko, o visų trečia - niekas neabejoja suvartojamo pakankamo vandens kiekio nauda.

Visos sveikatos organizacijos, šeimos gydytojai ir kiti mitybos specialistai nuolat kartoja, kad gerai savijautai, o ir visiems organams, odai, kraujotakai ir bendrai sveikatai neabejotinai yra svarbus pakankamas kiekis vandens (trūkstant vandens organizme lėtėja medžiagų apykaita, sunkėja fermentų veikla, imuninė sistema pilnai neatlieka savo funkcijos, tirštėja kraujas ir t.t.). Tačiau kad ir kiek apie tai būtų kalbama, tik nedaugelis per dieną išgeria tą pakankamą kiekį vandens.

Daugiau mažiau yra sutariama, kad per parą reikėtų suvartoti apie 2 litrus skysčių, o konkrečiau – 30 ml vandens vienam kūno svorio kilogramui. Paskutiniu metu kalbama, kad visgi vandens reikia dar daugiau, bet aš manau, kad išgerti bent du litrus vandens daugeliui jau būtų didelis laimėjimas. Beje, kalbama būtent apie vandenį, kiti skysčiai, tokie, kaip sriubos, arbatos, kokteiliai, į minėtą kiekį nėra priskiriami, nes juos organizmas virškina kaip maistą. Bet vandenį galima paskaninti, citrina, apelsinu ar mėta.

Taigi tikslas - 8 stiklinės (po 250 ml) vandens per dieną. Tai reiškia - gerti vandenį nuo ryto iki vakaro maždaug kas 2 val. Vienu ypu išgerti didelį kiekį vandens nėra rekomenduojama, nes tokiu būdu ne visas vanduo bus įsisavintas, o ir tikėtina, kad išplaus iš organizmo kai kuriuos mineralus. Palankesnis laikas gerti vandenį - pusvalandis iki valgio ir praėjus bent valandai po valgio. Pirmą stiklinę vandens pradėti reikėtų iš pat ryto atsikėlus ant tuščio skrandžio, nes tai pagerins virškinimą, pažadins medžiagų apykaitą ir padės pašalinti per naktį susikaupusius toksinus. Tuo tarpu vakare, jeigu nenorite naktį lakstyti į tualetą, geriau paskutinę stiklinę vandens atsigerti 1-3 val. iki miego. Nors kiti laisvai išmiega ir su išgerta stikline vandens, tada galima gerti ir 30 min. prieš miegą :).
Vanduo neturėtų būti šaltas, nes tai pareikalaus iš organizmo bereikalingos energijos tam vandeniui sušildyti iki kambario temperatūros.
Valgio metu užsigerti vieni nerekomenduoja (dėl praskiedžiamų skrandžio sulčių, kas neva apsunkina virškinimą), kiti to nedraudžia – jei maistas stringa burnoje, kodėl gi ne, vanduo palengvins rijimą J. Čia jau vertėtų žiūrėti į save, kaip jautiesi - aš, asmeniškai, valgio metu užsigerdama jaučiuosi sunkiau, todėl to nedarau.

Beje, kaip žinome, Lietuvoje geriamasis vanduo iš čiaupo yra vienas švariausių Europoje (nes geriamasis vanduo pas mus ruošiamas tik iš gilių požeminių vandenų, dėl ko jis gerai apsaugotas nuo taršos, bet, kita vertus, turi ir daugiau geležies, amonio, mangano, tačiau jie nekenksmingi), puikiai tinkantis gerti be jokių papildomų valymų, tad toks iššūkis nepareikalaus praktiškai jokių išlaidų. Tačiau, jeigu gyvenate mažesniame miestelyje, reiktų visgi pasidomėti tiekiamo vandens kokybe, nes visko pasitaiko. Bet Vilniuje, nors ir kokybė tikrai gera, nuolatos patruliuoja įvairių vandens filtrų pardavėjai ir siūlo vėjais pašvaistyti pinigėlius :). O šiaip, vanduo, sakoma, tuo geresnis, kuo jame daugiau kalcio, magnio ir kalio (skirtingose Lietuvos vietose šių mineralų santykis labai varijuoja).

Norėdama labiau įsigilinti į vandens temą, klausiausi ir perskaičiau įvairių specialistų nuomonių, tarp jų ir interviu su doc. dr. Juozu Jankausku, vandens ekspertu, kuris jau daug metų dirba geriamo vandens ruošimo srityje, ir jis pakomentavo keletą vandens tiekėjų apie jų vandens kokybę (kadangi padėjo jiems paruošti technologijas), tai įdomumo dėlei: "Neptūnas" yra vienas iš mažiausiai mineralų turinčių vandenų, "Žalia giria" pagal mineralų kiekį prilygsta vandeniui iš čiaupo, "Tichė" turi labai gerą mineralų santykį (kalcio, magnio, kalio), "Vaiva" mineralinis vanduo pagal mineralų santykį yra geriausias (tris kartus daugiau mineralų nei kituose vandenyse, todėl negalima gerti jo daug (užtektų 200-300 ml per dieną) ir sakoma, kad padeda, pavyzdžiui, nuo vidurių užkietėjimo).

Užsienietiškuose bloguose galima aptikti įvairių free printable lentelių išgeriamo vandens sekimui (žr. žemiau). Yra ir įvairių programėlių telefone, primenančių laiku išgerti vandenį ir suskaičiuoti išgertas stiklines (Water drink reminder, Water time pro ir kitos). Svarbu, kad vandens buteliukas, gertuvė ar stiklinė būtų visada šalia, lengvai pasiekiama. O po mėnesio tokio iššūkio laikymosi, labai tikėtina, kad natūraliai susiformuos įprotis nuolat gurkšnoti vandenį. O toks ir yra iššūkio tikslas! Tad pirmyn! J